Paulius Šliaupa (g. 1990 m., Vilnius, Lietuva) baigė tapybos bakalauro ir šiuolaikinės skulptūros magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, Vilniuje, Lietuvoje, medijų meno magistro studijas KASK, bei HISK poakademinės rezidencijos programą Gente, Belgijoje. Jis laimėjo „ArtContest22” (Briuselis, Belgija) jaunųjų Belgijos menininkų konkurso pagrindinį prizą ir „INPUT/OUTPUT 2023 Brugge“ (Belgija) pagrindinį prizą, bei 2024 Simultan technologijų festivalio prizą, Timisoara, Rumunija. Šliaupa yra SOFAM narys Belgijoje ir 2022 m. gavo jų tyrimų stipendiją.
Menininkas yra dalyvavęs tokiose meno rezidencijose kaip Fondation Fiminco Paryžiuje (2024-2025), Prancūzijoje; M.A.P Heritage space, Hanojus, Vietnamas (2024); Centre Intermondes, La Rošelis, Prancūzija (2024); SIM, Reikjavikas, Islandija; ARE Holland, Enschede, Olandija; 2023 RAVI, Lježas, Belgija.
Šliaupa surengė 12 personalinių parodų ir dalyvavo daugiau nei 100 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tarp atrinktų parodų būtų personalinės parodos: “Winterteller“, Kunstenruimte Bogardenkapel, Briugė, Belgija (2025), “A Snowfall of Salt”, Centre Intermondes, La Rošelis, Prancūzija (2024), “After Nature” (2024) Michele Schoonjans, Briuselis, Belgija; „Night watch” (2022), HuidenClub, Roterdamas, Nyderlandai, „Moonpieces” (2022) Maanstraat, Antverpenas, Belgija, „Neon Poems” (2021) Casinot XXH, Malmė, Švedija; „Dès Vu” (2019), Meno Niša, Vilnius, Lietuva; grupinės parodos: “Magical Realism: Imagining Natural Dis/order“ ARGOS, Briuselis, Belgija; „Ir vėjas mus nuneš“ Stasio Muziejus, Panevėžys, Lietuva; 2024 “GOING PLACES, MOVING THINGS“ Mipec Longbien, Hanojus, Vietnamas (2024); KIN, LT. art Vienna, Viena, Austrija (2022; LAHTI FRINGE FESTIVAL, Lahti, Suomija (2021), „New Songs for Old Cities” (2021), Netwerk, Aalstas, Belgija, „BEESTIG? ” Stadsfestival Damme”, Dammė, Belgija (2020-2021 m.) ir „The upper hand”, IKOB, Eupenas, Belgija (2020 m.).
Pauliaus kūriniai galerijos “Meno niša” buvo sėkmingai buvo pristatyti tarptautinėse meno mugėse Antverpene, Kopenhagoje, Paryžiuje, Budapešte, Berlyne, Kelne. Jo kūrinių yra įsigiję privatūs kolekcionieriai Lietuvoje, Berlyne, Gente, Romoje, Briuselyje, Rotterdame, Paryžiuje ir Istambule. Pauliaus kūriniai yra muziejų M HKA Antverpenas; Mu.ZEE Ostendė; IKOB, Eupenas; SMAK, Gentas kolekcijose.
——-
Tekstas – Deima Žuklytė-Gasperaitienė:
Šliaupos tapyba – abstrakti, tačiau atsispirianti nuo gamtinių reiškinių. Menininkas stebi gamtos fragmentus: vandens tekėjimą, atspindžius, mirguliavimą, sniego blizgesį. Šie vaizdai giliai įstringa tapytojo sąmonėje, todėl pamažu redukuodamas atpažįstamus kontūrus jis imasi jausminio ir spalvinio jų perteikimo ant drobės. Menininką ypač domina šviesos potyriai, kuriuos, pasak jo, „paprasčiausia perteikti vizualiai, plokštumoje ar erdvėje“. Tad juos ne tik tapo, bet ir imasi tiesioginio šviesos įamžinimo – fotografijos.
Grįžtant prie P. Šliaupos tapybos, dar vienas ryškus jos bruožas yra daugiasluoksniškumas. Kaip teigia pats menininkas, paveikslus jis „apaugina savo laiku“ – kasdien sluoksnį po sluoksnio užpildo po truputį tepamais dažais. Tam, lyg magas, renkasi ypatingą paros metą, kai šviesa krenta ypač švelniai – rytines valandas bei kelias valandas prieš sutemas. Daugiasluoksnis paveikslo kūrimas tam tikromis dienos valandomis virsta ritualu, kurio metu pagaunamas šviesos spindulys visam laikui lieka drobėje. Be to, sluoksniais sustingę dažai kuria reljefinį paveikslo paviršių, turtingą faktūrą, kuri pati meta šešėlius. Tad paveikslai veikia ne vien reprezentaciniame, bet ir realaus pasaulio lygmenyje.
Menininko sukurtose pastelėse taip pat žvelgiama į šviesos šaltinį. Tačiau technikos savybės lemia šių kūrinių subtilumą – šviesa matoma tarsi per rūką įžvelgiant blausius nežinomų objektų kontūrus. Iš retkarčiais pastelėms suteiktų pavadinimų sužinome, kad tai – namų, virtuvės, geležinkelio fragmentai. Taigi P. Šliaupos žvilgsnis slysta per šiaurietiškos melsvos šviesos kupiną pasaulį, o jo atspindžius palieka ant drobės ar popieriaus.
Video kūriniuose P. Šliaupa domisi įvairiomis vandens formoms, su jomis vienaip ar kitaip susiduria darbuose pasirodantys veikėjai. Tai gali būti vaikai, ragaujantys pavasarines snaiges, ar mergina, banglente besiirianti per bangas. Visų jų susidūrimas su gamta yra lyg klasikiniuose paveiksluose vaizduotos alegorijos, nereiškiančios konkrečių asmenų. Taip ir P. Šliaupos veikėjai įkūnija įvairias būsenas: susižavėjimą, kaltę, džiugią nuostabą. Iš toli juos stebinti menininko kamera yra statiška, tačiau asociatyvus vaizdų montažas sukuria itin asmeniško pasakojimo jausmą.
Paulius apie savo kūrybą:
Mūsų pasaulio suvokimo priemonės neretai yra racionalistinės ir apribotos žmogiškos perspektyvos. Gamta vis labiau kinta žmogui neaprėpiamais mastais, o mokslinės teorijos vargiai perteikia to reikšmę. Žmonės vis labiau tolsta nuo gamtos, tačiau trokšta gilesnio ryšio. Esu iš geologų šeimos, todėl mane labai domina įtampos tarp kultūros ir gamtos, ypač natūralios ir dirbtinės šviesos sąveikos poveikis mūsų psichologijai.
Vaikystę praleidau žvejodamas prie upės, o vėliau pasinėręs į ekranus. Šis dvilypumas tarp analoginio ir skaitmeninio pasaulių vis stiprėja. Atrodo, jog patirtys gamtoje tampa antraplanės. Jas pakeičia skaitmeninių medijų trauka ir greiti įspūdžiai. Nagrinėju, kaip ekranai sukuria lūkesčio ir įsitraukimo jauseną. Norėdamas tam sukurti kontrastą, savo darbuose stengiuosi perteikti gamtoje patirtus fenomenus.
Meninis tyrimas gamtoje yra esminė mano projektų dalis. Pasitelkdamas dronus – priemones, sukurtas žvalgybai, – tyrinėju žmogaus jusles peržengiančias perspektyvas. Kaip dangiška būtybė žvelgtų į peizažą? Kokios naujos vizijos galėtų kilti iš šių kitoniškų patirčių ir kokius pokyčius jos galėtų sukelti mūsų vaizduotėje?
Nuo vaizdo instaliacijų ir eksperimentinių filmų iki tapinių – mano darbuose atmosferiški vaizdai, garsas ir poetinė energija persipina į jutiminius pasakojimus, įkvėptus poetinio kino, magiškojo realizmo ir mokslinės fantastikos. Vis labiau neperregimame skaitmeniniame amžiuje, kai sunku suvokti kaip technologijos kurias naudojame veikia, jaučiu būtinybę iškelti taktilinę materijos ir tekstūros svarbą.