Dès Vu: suvokimas, jog Tai taps atsiminimu
„Kartais gyvename nesureikšmindami praeinančio laiko. Jei sąmoningai nestebime kaip prabėga akimirkos, koncentruojamės į dabartį. Tačiau kartais susimąstome, jog akimirka, kurioje esame, tuoj praeis. Ji ištirps praeityje tarp vaikystės atsiminimų ir tarp to, ką valgėme pusryčiams. Greitai ir ši akimirka taps atsiminimu.“(The dictionary of Obscure Sorrows)
Mano kūrybos metodas primena fenomenologinį tyrimą, kuriame gilinuosi į tai kaip mus apgaubia ir įtraukia kasdienės situacijos, šviesa, garsai, medžiagos, paviršiai ir erdvės. Kasdien intuityviai dokumentuoju akimirkas, video kamera ir diktofonas tampa kaip dar viena mano juslė. Surinkus daug tokių tirštų, potyriais pripildytų akimirkų, išskleidžiu jas – išklijuoju kambario sienas kadrais atspausdintais iš video ir dėlioju juos į filmą, paremtą asociacijomis. Sukūrus asociacijas randasi abstrakčios istorijos, kurias panaudodamas kuriu kelionę per nuotaikas, judėjimą tarp vidinio ir išorinio pasaulių. Nors atskiri kadrai trunka apie apie 15-20 sekundžių, iš jų sukuriu tėkmę, kurioje laikas sulėtėja. Dažnai siurrealistiniai, kartais melancholiški vaizdiniai kinta tarsi sapno būsenoje, tvyro grėsminga ramybė, suvokimas, jog atsisveikini su akimirka, jai dar bevykstant. Prabėgančias akimirkas apjungiu garso peizažais, kuriuose sugretinu skirtingas erdves ir jos sustiprina šią poetinę dokumentiką.
Tapau pagal panašų principą kaip ir kurdamas video – iš skirtingų medžiagų lėtai lipdau struktūrą, ją šlifuoju, „apauginu“ dažais, detalėmis, niuansais, kurie sukuria „sutirštinto“ laiko būseną, kai aiškūs atsiminimai nugrimzta į pasąmonę. Jungiu medžiagas, kurios turi skirtingą ryšį su laiku – greitai stingstantys karšti klijai, teptukas apaugęs dažais, lėtai džiūstantis ir byrantis kreidos sluoksnis, suklijuotas, sustingęs ir sutrūkinėjęs smėlis ir kt. Ilgus metus tapant darbus vien aliejiniais dažais, laikas guldavo vientisais, tvirtais sluoksniais, dabar mano darbų paviršius įgavo išskaidytą laiką, sudėliotą iš gabalėlių skirtingų medžiagų kaip ir seka fragmentiškų atvaizdų sugrupuotų video darbuose bei mūsų žmogiškuose prisiminimuose.
Žmogaus kūnas nuolatos filtruoja pasaulį, akys prisitaiko prie vaizdų, ieško jų atitikmenų, o ausys girdi tai, ką yra įpratusios girdėti. Mūsų juslės silpsta dėl kino filmuose naudojamų schemų: linksma muzika – prieš juokingą situaciją, užuominos, jog reikia imti bijoti dar neįvykus siaubui, liūdėti prieš tragediją ir kt. Šios spekuliacijos – tai šablonai, į kuriuos nesusimąstydami nuolatos reaguojame, jie ugdo įprotį, naivumą, abejingumą mažoms kasdienėms detalėms. Toks abejingas santykis su realybe yra globali problema. Niekas nėra iš anksto žinoma ar nulemta ir mes trokštame kuo greičiau nusikratyti šiuo „nepatogiu niekuo“ naudodami išmoktas schemas ir istorijas.
Kūrybos procese, kurį aprašiau, nėra taisyklių, istorijos ar vienos tiesos, tačiau egzistuoja stipri vidinė logika, kuri randasi konstruojamame pasaulyje – tai asmeninio potyrio logika. Perpratus ją žiūrovas įgalinamas mokytis girdėti ir matyti iš naujo.
Paroda „Dès Vu“ veiks iki 2019 m. vasario 12 d.. Galerija „Meno niša“ sausio mėn. dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.
Paroda yra projekto Vilniaus šiuolaikinis menas autobusu Su-Menėk dalis. Visą vasarį nuo penktadienio iki sekmadienio kursuos NEMOKAMAS Vilniaus autobusas SU-MENĖK. Tai pirmasis maršrutas po 17 Vilniaus šiuolaikinio meno galerijų ir muziejų. Vilniaus šiuolaikinis menas autobusu Su-Menėk
.
Derindamiesi prie projekto vasario mėnesio savaitgaliais galerija dirbs ilgiau t.y. V 11.00–19.00, VI 11.00–19.00, VII 11.00–17.00.
Galerijos rėmėja Vilniaus miesto savivaldybė.
Paroda „Back to the Future“ yra „Meno Niša“ vykdomo projekto „Meno erdvė jauniems menininkams“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
