Jolanta Kyzikaitė (g. 1980) – tapytoja, meno daktarė, jos kūryba pristatyta daugiau nei 60 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje. 2010 m. Jolanta Kyzikaitė tapo I vietos laureate konkurse „Jaunojo tapytojo prizas“. Aktyviai dalyvauja „Artist in residence” programose, 2013, 2016, 2018 ir 2024 metais menininkei Lietuvos Kultūros Taryba skyrė individualią valstybinę stipendiją.
Galerija „Meno niša“ su J.Kyzikaite dirba jau beveik 15 metų – per šį laiką tapytoja buvo pristatyta meno mugėse Vilniuje, Budapešte, Kiolne, Berlyne, Maskvoje, Paryžiuje, Briuselyje ir Vienoje. Jolantos Kyzikaitės kūrinių yra įsigijęs MO muziejus, „Lewben Art Foundation“, „Walter Bischoff“ galerija Vokietijoje ir privatūs kolekcionieriai.
————————————–
Tekstas: Deima Žuklytė-Gasperaitienė
Jolanta Kyzikaitė (g. 1980) – lietuvių tapytoja, turinti ryškų, įsimenantį plakatišką braižą ir gebanti sukelti žiūrovų susidomėjimą. Menininkė buvo įvertinta viename svarbiausių jaunų menininkų konkursų Lietuvoje – 2010 m. apdovanota pirmąja vieta „Jaunojo tapytojo prize“. Be solo parodų rengimo, tapytoja dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, meno rezidencijose, meno mugėse Vilniuje, Paryžiuje, Kelne, Budapešte, Vienoje ir Maskvoje. Jos kūrinių turi įsigiję Modernaus meno centras Lietuvoje, Walter Bischoff muziejus Vokietijoje ir privatūs kolekcionieriai.
Viena iš dominuojančių J. Kyzikaitės tapybos temų – vaikai ir sudėtingas jų pasaulis. Menininkė dažnai tapo savo dukras, kaip pati teigia, tai – tam tikras autoportretiškumas, kuris leidžia savo darbuose matyti dalį savęs ir visuomenės. Kaip pastebėjo dailės kritikė Monika Krikštopaitytė, J. Kyzikaitės tapyboje analizuojamos vaikams kylančios grėsmės, jų ugdymo klausimai. Vaizduodama vaikus menininkė fiksuoja ne tik mažiems, bet ir suaugusiems aktualias temas: bandymo save įsprausti į standartus, atsilaikymo prieš pavojus. Šios temos įkūnijamos žaislų pavidaluose – vaikai susiduria su didžiulėmis barbėmis, pliušiniais plėšrūnais, mergaitiškais aksesuarais, keliančiais iššūkius jų ramiai kasdienybei. Kūrinių didžiausias emocinis krūvis sukuriamas tuomet, kai vaikai užsiima žiauria veikla, tokia kaip šaudymas strėlėmis į taikinius. Toks siužetas, vaizduojamas paveiksle „Miško muziejus“ (2010), ir buvo įvertintas konkurse „Jaunojo tapytojo prizas“.
Naujausiuose savo kūriniuose J. Kyzikaitė žaidimo principą pritaikė pačiam tapybos procesui. Prieš pradėdama tapyti, menininkė sudarė piešinių, idėjų ir galimų įvykio vietų archyvą. Kokius elementus reikės sukomponuoti į vieną kūrinį, nulėmė atsitiktinumas – metami kauliukai. Toks siužetų rinkimosi principas atskleidė kelis dalykus. Visų pirma – menininkės darbo principus. J. Kyzikaitė fotografuoja ją dominančius vaizdus, o vėliau iš jų komponuoja naujus siužetus. Tad jos darbai – realybės parafrazės ir komentarai. Antra, žvelgiant į kauliukais išridentas paveikslų kompozicijas matyti, kad jos yra gana artimos anksčiau tapytojos sukurtiems darbams. Jiems taip pat netrūksta paradoksalių situacijų, netikėtų veikėjų susitikimų.
Menininkės tapybinė maniera – apibendrinanti ir plakatiška. Dekoratyvų efektą sukuria J. Kyzikaitės naudojama ryški kontūrinė linija, apibrėžianti objektus ir subjektus. Nevengiama kičinių spalvų ir tekstūrų, pavyzdžiui, gepardo, leopardų raštų. Toks vaizdavimo būdas „nukenksmina“ nejaukius ar grėsmingus kūrinių siužetus, juos priartina prie žiniasklaidoje klajojančių ir žiūrovų lengvai vartojamų vaizdų. Tokia strategija kyla iš J. Kyzikaitės domėjimosi banalybės ir prasmės, kičo ir tradicijų jungtimis. Šia tema menininkė sukūrė instaliaciją „Šiaudų sodai“ (2012), kurioje tradicinius lietuvių iš šiaudų nertus daugiabriaunius namų papuošimus pakeitė gėrimui skirtais šiaudeliais.
Galerijos kvietimu, 2021 metų pradžioje garsi fotografė ir video menininkė Audra Vau apsilankė menininkų studijose ir sukūrė jų video portretus „Menininkai apie menininkus”, kuriuose atsispindi menininkų apribota dabartis, kūrybinės idėjos ir pats meno kūrinių atsiradimo procesas. Vienas iš jų – tapytoja Jolanta Kyzikaitė. Plačiau apie šį projektą rasite čia.
Video apie Jolantos Kyzikaitės parodą 2024 metais: