Lapkričio 25 d. Vilniaus galerijoje „Meno niša“ bus atidaryta fotografės Viktorijos Staponės paroda „Portrait Of My Land“ ir pristatyta jos fotografijų knyga.
Ši paroda ir knyga yra fotografės besikartojančių ir vis kitaip patiriamų išgyvenimų suliejimas. Intymus ir atviras žvilgsnis į laikinumą, leidžiantis giliau suvokti tikrąją laimės sąvoką ir vertę. Fotografijose Viktorija Staponė apnuogina žmogaus dvasinį kūną, priversdama, atrodytų, pasijausti nepatogiai, tačiau galiausiai tapti laisvam nuo baimių. Šie kūriniai apie sunkiai apčiuopiamą jausmą gyvenantį mūsų egzistencijos pogrindyje ir kartais lengvai primenantį sustoti, atsigręžti, sparčiau judėti į priekį. Parodą „Portrait Of My Land“ ir knygą fotografė dedikuoja išėjusiems, netekusiems ir esantiems.
Menininkė apie parodą ir knygą:
Pradžia
Aš gimiau žemėje, kurioje noriu tapti žmogumi. Žmogumi, nešančiu taikos idėją tarp buvimo ir baigties. Nuo pat pradžios mūsų egzistencijos pogrindyje tūno du žmogiškiausi reiškiniai – amžina būtis ir neišvengiama pabaiga. Ir kai šviesa ir šiluma apgaubiame tik savo amžinybę, kūne pradedame nešioti didžiulį nerimo luitą. Jis kaip požeminės plokštės skyla ir ima judėti taip, kad galiausiai liekame tik mažais, bejėgiais, nematomais žmonėmis.
Kodėl nemokame priimti minties, kad galime niekada nesibaigti ir tuo pat metu jausti laikinumo šešėlį virš savęs, kuris taptų it atokvėpiu pavargusiai žmogaus sielai, kai esybė nebetenka galios?
Aš gimiau žemėje, kur nuo pirmos sąmoningos dienos mokausi taikos tarp laimės ir pabaigos.
Fotografijų knyga – mano besikartojančių ir vis kitaip patiriamų išgyvenimų suliejimas. Intymus ir atviras žvilgsnis į laikinumą, leidžiantis giliau suvokti tikrąją laimės sąvoką ir vertę.
Tai knyga, kurioje apnuoginu žmogaus dvasinį kūną, priversdama, atrodytų, pasijausti nepatogiai, tačiau galiausiai tapti laisvam ir išlaisvintam. Fotografijos ir tekstas – apie sunkiai apčiuopiamą jausmą gyvenantį mūsų egzistencijos pogrindyje ir kartais lengvai primenantį sustoti, atsigręžti ir sparčiau judėti į priekį.
Dedikuoju išėjusiems, netekusiems ir esantiems.