Kokią paskutinę pasaką prisimenate skaitę ir ar ten buvo personažas, kuriam bijojote simpatizuoti? Gegužės 29 d., 18 val., Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“ atidaroma šešių jaunųjų menininkų iš Rygos – Aleksandrs Breže, Jānis Dzirnieks, Karlīna Mežecka, Ieva Putniņa, Zīle Ziemele and Līga Spunde – paroda „Paskutinė pasaka“ lankytojus sugrąžins į vaikystės laikus. 

Parodoje „Paskutinė pasaka“ (angl. „Last Tale“) visas dėmesys skiriamas pasakos fenomenui ir šio žanro apraiškoms dabartiniame mene. Kaip teigia parodos kuratoriai, „LOOK!“ galerijos kuratorius Raivis Alksnis ir nepriklausoma kuratorė Elina Sprogė (Elīna Sproģe), menininkai Aleksandras Brežė (Aleksandrs Breže), Janis Dzirniekas (Jānis Dzirnieks), Karlina Mežecka (Karlīna Mežecka), Ieva Putnina (Ieva Putniņa), Zylė Ziemelė (Zīle Ziemel) ir Lyga Sprundė (Līga Sprunde) buvo pakviesti sukurti pasakojimą, kuris lankytoją sugrąžintų į vaikystės laikus. Parodos ekspozicija pabrėš, kaip naudinga nepamiršti dažnai banalios įžvalgos, kad norint pasiekti spindinčią pilį reikia pereiti tamsų ir baisų mišką ir kad gėris visada laimi.

Pasak parodos kuratorių, parodoje bus siekiama išsiaiškinti, kaip gebėjimas įsivaizduoti fantastiškus įvykius ir bendrauti personažais bei simboliais gali būti pasitelkiamas kaip priemonė paaiškinti šiandienos reiškinius ir didinti empatiją. 

Baltijos regiono pasakos pasižymi tam tikru bendru identitetu – tiek pasakojimo, tiek iliustravimo manieros požiūriu. Pasaulinės sumaišties fone šis žanras gali būti vienas iš paskutinių prieglobsčių, kuriame dar galima rasti labai reikalingų paguodos aspektų. Esame linkę pamiršti, kad pasakos gali būti prieglobstis ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Jos primena mums, kaip svarbu įsivaizduoti esant „kito kailyje“, užjausti ir tikėti, kad už gerumą visada bus atlyginta.

Paroda „Paskutinė pasaka“ organizuojama tęsiant ilgametį „Meno nišos“ bendradarbiavimą su Rygos šiuolaikinio meno galerija „LOOK!“. 2022 metais galerijoje „Meno niša“ buvo pristatyta „LOOK!“ menininko Jānis Šneiders paroda „Smėlio knyga“. O Rygos galerijoje jau keletą kartų buvo sėkmingai pristatyta „Meno nišos“ atstovaujamo menininko Jurgio Tarabildos kūryba. 

„Vienas iš svarbių Vilniaus miesto galerijos „Meno niša“ tikslų – tarptautinis bendradarbiavimas, ypač tarp Baltijos šalių galerijų ir menininkų. Galerijoje esame surengę ne vieną kaimyninių šalių menininkų parodą, čia įvyko ir latvio Andrio Vitolinio paroda, pristatyta išskirtino braižo latvio J. Šneiderio kūryba, o dabar vienoje vietoje mūsų lankytojai susipažins net su šešiais pripažinimą pelniusiais jaunaisiais latvių menininkais“, – teigė galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė. 

Grupinė latvių menininkų A. Brežės, J. Dzirnieko, K. Mežeckos, I. Putninos ir L. Spundės paroda „Paskutinė pasaka“ Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“ veiks nuo gegužės 29 iki birželio 29 dienos.

Parodos organizatoriai – galerijos „Meno niša“ ir „LOOK!“
Galerijos „Meno niša“ rėmėja – Vilniaus miesto savivaldybė

—————– 

APIE MENININKUS

Aleksandrs Breže įmantriai audžia skulptūrinius naratyvus, atspindinčius jo vaikystės ir studijų metų prisiminimus, kurie ypač ryškūs jo debiutinėje asmeninėje parodoje „OPTIMIZMAS-PASITIKĖJIMAS-LABDARA“ (2023 m., „LOOK!“, Ryga). Savo kūryboje jis gilinasi į kovą už individualumą priverstinio konformizmo sąlygomis. Abstrakčiomis erdvinėmis instaliacijomis jis tyrinėja rašytinių įstatymų, religinių vertybių ir griežtos institucinės kontrolės realybių susidūrimą. Kasdieniai daiktai ir religiniai simboliai įgauna grėsmingą reikšmę, įkūnydami jo pasipriešinimą konservatyvumui. A. Brežės darbai, kuriuose dažnai ieškoma mistinės vaizduotės, istorijų ir paralelinės tikrovės, simbolizuoja siekį išsilaisvinti iš psichinio uždarumo ir slegiančios aplinkos paliktų randų. A. Brežė dalyvavo įvairiose grupinėse parodose ir projektuose, pavyzdžiui, SUBFRAME.XYZ (2023 m., BRĪVĪBAS 40, LV), „Last Harvest“ (2022 m., MABOCA, LV), „Outdoors“ (2021 m., SAVVAĻA, LV), „Nepaaiškinama, bet faktas“ (2021 m., RMG, LV).

Jānis Dzirnieks praktika apima medžiagų ir procesų tyrimus, kurių rezultatas – skulptūros, instaliacijos ir sieniniai objektai. Juose dažnai naudojamos rastos reklamos, šviestuvai, mokslinės iliustracijos ir šilumos reguliavimo prietaisų dalys. Jį domina smarkiai technologizuoti procesai, suplanuotas senėjimas, sintetinė aplinka ir žmogaus psichikos pažeidžiamumo išnaudojimas. Jis manipuliuoja vaizdais, remdamasis jau egzistuojančiais algoritmais. Naudoja sintetinius polimerus, trikdančius gravitaciją ir objektų šviesą tam, kad atkreiptų dėmesį. Bendradarbiavimo su algoritmais rezultatas – pikselių košė, tarp kurios kai kurie figūriniai elementai lieka groteskiškai atpažįstami. Jį domina srautų sistemos, optimizacija ir sustingę gestai. Asmeninės parodos: „Optimized Flow“, TUR telpa, Ryga; „Tiled River“, galerija 427, Ryga; „Flat Tire“, Robert Fruinstraat 56, Roterdamas; „Waiting For The Next Minute“, „Kim?“ šiuolaikinio meno centras, Ryga; „Sharp Horizon“, „Nemo“, „Eckernförde“ ir dueto paroda „Snowflake Blockbuster“ su Alise Anna Dzirniece, „Extra City“, Antverpenas. Grupinės parodos: „BETWEENNESS: Technoculture and the Baltics“, „Kim?“, Ryga; „Soap Opera“, „City Surfer Office“, Praha; „Agents of Perception“, „Kai Art Center“, Talinas; „Midnight Sunburn“, „Het Nieuwe Instituut“, Roterdamas ir kt.

Ieva Putniņa interesų ratas platus – tapyba, kinas, performansas. Vizualiai jos kūriniai dažnai primena senesnes meno tradicijas, tačiau paradoksalūs siužeto posūkiai nukelia į visiškai šiuolaikišką pasaulį. Ieva mėgsta kurti tokio tikroviškumo rekvizitus, kad tik juos palietęs supranti, jog jie nevalgomi ar netinkami naudoti (o gal tinkami?). Ieva yra Jano Rozentalio (Janis Rosenthal) meno mokyklos mokytoja. Ji yra surengusi parodų galerijoje „427“, festivalyje MABOCA, galerijoje „Ag“, meno erdvėje „Smiļka“, Rygos „Circus Elephant Hall“, SIC erdvėje Helsinkyje ir kitur.

Karlīna Mežecka nuo 2021 metų gyvena ir dirba Londone. Latvijos dailės akademijoje baigusi keramikos bakalauro studijas (2020 m.), ji įgijo magistro laipsnį Karališkajame meno koledže (2022 m.). Dirbdama tarpdisciplininiu būdu keliose skirtingose medijose, įskaitant keramiką, stiklą ir metalą, ji daugiausia dėmesio skiria įvairių naratyvų, kurie meta iššūkį keramikos naudojimui, kūrimui, pasitelkdama instaliacijas ir skulptūrinius kūrinius. Šiuo metu Karlina siekia plėtoti savo tyrimus, susijusius su keramikos derinimu su stiklu, ir domisi naudojamų elementų medžiagiškumo polilogu. Jos kūriniai, kuriuose atsiranda tėkmė tarp erdvės, kurioje gyvena kūriniai, ir antipatiškų medžiagų sintezės, leidžia žiūrovui unikaliais būdais sąveikauti su jos kūriniais. K. Mežeckos debiutinė asmeninė paroda „Trapumo archyvas“ įvyko šiais metais „Kim?“ šiuolaikinio meno centre.

Zīle Ziemele 2017 metais baigė Latvijos dailės akademijos Tapybos skyrių ir šiuo metu dirba mokytoja Jano Rozentalio meno mokykloje. 2016-aisiais ji keturis mėnesius pagal „Erasmus+“ mainų programą studijavo Antverpeno karališkojoje dailės akademijoje (Antverpenas, Belgija). 2015 metais ji gavo SEB stipendiją tapybos srityje. Zylė dirba tapybos kiaušinio temperos technika. Paveikslai dažniausiai yra nedideli. Autorė savo veiklos formatą apibrėžia kaip kamerinę tapybą. Ji susieja abipusę įtampą tarp vaizduojamų objektų ir jų siunčiamos žinutės. Teminė tapyba išlaisvina kultūroje įsišaknijusių asociacijų virtinę. Menininkė yra surengusi penkias asmenines parodas, nuo 2013 metų dalyvavo 18 grupinių parodų. Kaip aktualiausias tarptautines parodas išskiria „Jeune Creation Europenne“ – Jaunojo Europos meno bienalę „Montrouge“ (2017 m., Paryžius, Prancūzija) ir „Outlands“ – SURVIVAL KIT 10 (2018 m., Ryga, Latvija).

Līga Spunde kuria multimedijos instaliacijas, kuriose asmeniniai pasakojimai glaudžiai persipina su kruopščiai sukonstruotomis fikcijomis. Interpretuodama ir naudodama atpažįstamus personažus, ji pratęsia asmeninę patirtį ir kartu remiasi bendromis tiesomis ir priimtinais stereotipais. Paprastai kūrinio turinys lemia fizinę koncepcijos formą, todėl jos unikaliose instaliacijose naudojamos įvairios medijos, technikos ir medžiagos. L. Spundės darbų yra viešose ir privačiose kolekcijose visoje Europoje, o 2022 ir 2020 metais ji buvo nominuota nacionaliniam Latvijos Purvyčio (Purvītis) prizui. L. Spundė dalyvavo įvairiose asmeninėse ir grupinėse parodose bei meno projektuose Latvijoje ir tarptautiniu mastu, tarp jų „Panikos priepuolis saulėtą dieną“ („A Panic Attack on a Sunny Day“, 2023 m., „Tuesday to Friday Gallery“, ES); „Dekolonijinės ekologijos“ („Decolonial Ecologies“, 2022 m., Rygos meno erdvė, LV); „Tikrasis šou“ („The Real Show“, 2022 m., „Brétigny CAC“, FR); „Būti saugiam yra baisu“ („Being Safe Is Scary“, „Survival Kit 11“, 2020 m., Latvijos šiuolaikinio meno centras, LV); „Kai pragaras bus pilnas, mirusieji vaikščios žeme“ („When Hell Is Full, the Dead Will Walk the Earth“, 2019 m., „Kim?“ šiuolaikinio meno centras, LV); „Melos“ (2019, Kūrybinė meno erdvė „Arsenāls“, Latvijos nacionalinis meno muziejus, LV); „Champs-Élysées“ (2019, galerija 427, LV); „Free French Fries“ (2017, galerija „Komplot“, BE) ir kt.