Kada „skanu“ pasidaro „neskanu“? Kas galima ir negalima? Kur yra riba tarp grožio ir šlykštumo? Šiuos klausimus kels kovo 3 dieną, 18 val., galerijoje „Meno niša“ atidaroma skulptoriaus Kęstučio Svirnelio paroda „Riba ir paribiai“. 

Garsus kinetinių objektų kūrėjas Kęstutis Svirnelis po skulptūros studijų Vilniaus dailės akademijoje magistro laipsnį įgijo Vokietijoje, Štutgarte, kur gyvena daugiau nei dvidešimt metų. Kinetinius, judančius interaktyvius objektus, instaliacijas kuriantis menininkas analizuoja kapitalizmo, vartotojiškumo, liberalizmo, demokratijos, žmogaus ir jo vaidmens sistemoje temas.

Paroda „Riba ir paribiai“ – jau penkioliktoji K. Svirnelio asmeninė paroda. Menininkas savo kūrybą eksponuoja ne tik Vokietijoje ir Lietuvoje, bet ir Anglijoje, Austrijoje, Turkijoje, Pietų Korėjoje, Lenkijoje ir JAV. K. Svirnelio kūrinus galerija „Meno niša“ taip pat sėkmingai yra pristačiusi meno mugėse „ArtVilnius“, „Positions Berlin“ ir „Vienna Contemporary“. 2018 metais meno mugėje „ArtVilnius“ K. Svirnelis apdovanotas kaip „Žiūrovų rinktinis menininkas“.

„Su K. Svirneliu mus sieja ilgametė draugystė. Simboliška, bet būtent šio menininko specialiai galerijos erdvei sukurta paroda „Šerstis“ pažymėjo ir „Meno nišos“ 15 metų sukaktį. Šiemet švenčiame galerijos 20 metų jubiliejų, kurio programoje – ir K. Svirnelio paroda“, – teigė galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė, pridurdama kad tokiu jautriu pasauliui metu.

K. Svirnelio naudojamos medžiagos (doleriai, dėvėti drabužiai, kanalizacijos vamzdžiai, guminės pirštinės, celofanai, neįgaliojo vežimėliai, manekenai) – kaip politinis ir kartu labai asmeninis pareiškimas. Didžioji K. Svirnelio objektų dalis juda, kruta, plečiasi ar net leidžia garsus; šie judėjimai labai dažnai žiūrovui yra netikėti, išmuša iš pusiausvyros, priverčia nusijuokti, o paskui ir susimąstyti, ką jie čia pamatė.

Paroda „Riba ir paribiai“ – tai K. Svirnelio bandymas vizualine kalba – savo objektais – žiūrovui perteikti ribos paribių jausmą. Kas tai? Ribos ir jos paribių sąvoka menininką domina plačiąja prasme. Parodos kūriniuose jis kelia klausimus, kas yra riba įvairiose plotmėse, kodėl ji atsiranda, prasistumia ar išnyksta, kokie vykstantys procesai ją veikia? Nusistatome ribas visur, o ribos turi paribius. Kada yra per daug, kada – per mažai, pastūmus ribą pasistumia ir paribiai.

„Aš viską labai absoliutinu; ir tuo pat metu detalizuoju; man, kaip menininkui, leista lyginti bet ką su bet kuo. Matau makropasaulyje mikropasaulį, kurie iš esmės niekuo nesiskiria. Galiu padaryti darbą, kuris atrodo kaip koks nors gyvūnas, o gal kaip virusas. Daugiasluoksnis asociatyvinis išreiškimas, kai nežinai, kas tai gali būti, tikiuosi, ir žiūrovui palieka nevienaprasmį įspūdį“, – apie parodos koncepciją pasakoja K. Svirnelis, pridurdamas, kad jo objektuose ribų ir paribių klausimas bandomas išreikšti taip, jog žmogus nežino, kaip tai vertinti, darbai lieka mįslė. 

„Palieku žiūrovui nuspręsti. Jis nuspręs pats sau, pagal savo esybę, priklausomai nuo jo religijos, išsilavinimo, išgyvenimų ir t. t. Kas tai yra ir kaip tai vertinti? Kuo daugiau asociacijų, tuo didesnis paribys / daugiau minčių, o tai daugiau informacijos, kas esame mes“, – teigė menininkas.

K. Svirnelio paroda „Riba ir paribiai“ galerijoje „Meno niša“ veiks nuo kovo 3 iki balandžio 1 dienos. 

————————–

Kęstutis Svirnelis apie parodą:

Paroda „Riba ir paribiai“ – tai bandymas vizualine kalba – savo objektais – žiūrovui perteikti ribos paribių jausmą. Kas tai? 

Ribos ir jos paribių sąvoka mane domina plačiąja prasme. Kas yra riba įvairiose plotmėse, kodėl ji atsiranda, prasistumia ar išnyksta, kokie vykstantys procesai ją veikia? Kada „skanu“ pasidaro „neskanu“ ir kodėl? Kas galima ir negalima? Kur yra riba tarp grožio ir šlykštumo? Kur prasideda mokslas, o kur – tikėjimas? Kas leistina, o kas ne? Nusistatome ribas visur, o ribos turi paribius. Kada yra per daug, kada – per mažai, pastūmus ribą pasistumia ir paribiai.

Pasaulis pasinėręs į greitėjantį naujų technologijų įdiegimą, kas dar turi laiko iš atstumo ir neskubančios pozicijos kritiškai pažvelgti į visumą ir detales, tarpusavio sąsajas. Mes pasinėrę į savo kasdienę rutiną. Ar galime pristabdyti tempą ir pamąstyti, kas mes tokie esame, kuo mes norime būti. Pavyzdžiui, moraliniai technologiniai klausimai gali klonuoti žmones, genetiškai juos modifikuoti ar ne, kas yra žmogus skaitmeninėje erdvėje? 

Aš viską labai absoliutinu; ir tuo pat metu detalizuoju, man, kaip menininkui, leista lyginti bet ką su bet kuo. Matau makropasaulyje mikropasaulį, kurie iš esmės niekuo nesiskiria. Galiu padaryti darbą, kuris atrodo kaip kažkoks gyvūnas, o gal kaip virusas. O gal tai atrodo kaip kosminis sprogimas? Daugiasluoksnis asociatyvinis išreiškimas, kai nežinai, kas tai gali būti, tikiuosi, ir žiūrovui palieka nevienaprasmį įspūdį. 

Nesistengiu būti didaktiškas ir savo darbais teigti, kad tai yra viena arba kita. Mano objektuose ribų ir paribių klausimas bandomas išreikšti taip, kad žmogus nežino, kaip tai vertinti, darbai lieka mįslė. Palieku žiūrovui nuspręsti. Jis nuspręs pats sau, pagal savo esybę, priklausomai nuo jo religijos, išsilavinimo, išgyvenimų ir t. t. Kas tai yra ir kaip tai vertinti? Kuo daugiau asociacijų, tuo didesnis paribys / daugiau minčių, o tai daugiau informacijos, kas esame mes.

 

Galerijos rėmėja – Vilniaus miesto savivaldybė

 

Parodos partneris – Ministerium für Wissenschaft, Forschung und Kunst Baden-Württemberg


Kviečiame jus į virtualų parodos „Riba ir paribiai“  3D turą galerijoje „Meno Niša“: