Svarbiausias tapytojos Dovilės Bilkštienės koziris – prisijaukinta kūryba ir buitis

„Išmušta perspektyva“ – taip vadinasi pirmoji personalinė tapytojos Dovilės Bilkštienės darbų paroda galerijoje „Meno niša“. Dovilė Bilkštienė baigė tapybą Vilniaus dailės akademijoje. 2015 m dalyvavo Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalėje, „Jaunojo tapytojo prizo“ konkurse ir kt. grupinėse parodose. Tačiau išsamiai menininkės kūriniai Vilniaus galerijoje pristatomi pirmąjį kartą. „Man pačiai įdomu matyti, kokiu paveikslu virsta mano idėjos ir žodžiai“, – sako tapytoja, kurios vaikiškas sugebėjimas stebėtis negali palikti abejingų.

„Tarsi kino dramos „Amelija iš Monmartro“ herojė, ši menininkė stebi mažąjį pasaulį ir kuria savą švelnią, moterišką siurrealizmo versiją. Jos paveiksluose – vis tas pats pasaulis, kurio tapytoja nesistengia apversti aukštyn kojomis. Tiesiog akimirkai sustabdo gyvenimo veiksmą, meta netikėtą žvilgsnį ir nepaliauja tuo stebėtis“, – taip jaunos menininkės kūrybą pristato menotyrininkė Kristina Stančienė.

Savitas D. Bilkštienės braižas susiformavo dar studijų Vilniaus dailės akademijoje metais. Menininkės paveiksluose kuriamos netikėtos, paslaptingos, švelnaus humoro kupinos siurrealistinės scenos. Tapybos stilius primena fotorealistinę ar plakatinę poparto tapybą.

Savo paveikslų herojus menininkė stebi iš netikėtos perspektyvos, dažnai – iš apačios, o tai, anot menotyrininkės K. Stančienės, kuria didingumo iliuziją. Tapytoja tam turi savą paaiškinimą: „Augindama dukras, daug laiko praleidžiu ant grindų – tai jų žaidimo teritorija. Tad ir pasaulį dažnai stebiu iš ten“.

Daiktai D. Bilkštienės paveiksluose į vieningą visumą susijungia tik su paskutiniaisiais teptuko potėpiais, kai ji lieja foną. „Nekantraudama laukiu tos akimirkos, – sako tapytoja. – Nes niekada iš anksto nežinau, kaip atrodys mano paveikslas“.

Menotyrininkė K. Stančienė neabejoja, kad parodos pavadinime užkoduota bent keletas D.Bilkštienės kūrybos prasmių. „Viena vertus, menininkė savitai žaidžia rakursais, šitaip keisdama kasdieninę aplinką, ją supančius daiktus, kartais savo paveikslų objektus pritraukdama labai arti, tarsi su jais susiliedama. Kartu frazė „Išmušta perspektyva“ skamba tarsi menininkės kūrybos laikysenos metafora. Ji „išmuša“ įprastą menininko gyvenimo ir kūrybos perspektyvą – namuose žaidžia dar visai mažytės dukros, skamba telefonas, zuja šuniukas, kabo svečiui nematomi moteriški buities rūpesčiai. Tačiau tapytoja mąsto ir kuria čia pat, namuose, rasdama įkvėpimo ir laiko kūrybai kasdieninės rutinos ir buities tėkmėje“.

Menininkės kuriamos metamorfozės nebaugina, greičiau sukelia nusistebėjimą ar šypsnį. „Net ir ranka, mosuojanti plaktuku tituliniame parodos paveiksle, kalba ne apie agresiją. Tai ne „firminis“ Pink Floyd plaktukas, kviečiantis griauti sienas ir maištauti… Greičiau – hipnotizuojanti, žvilgsnį prikaustanti švytuoklė, o gal įrankis, siūlantis suplėšyti regimojo pasaulio šydą“, – įsitikinusi menotyrininkė K.Stančienė.

Paroda galerijoje MENO NIŠA veiks nuo vasario 11 d. iki kovo 4 d.