Adolfas Šaulys – viduriniosios kartos lietuvių/estų metalo menininkas. Žemaitis, studijavo, gyvena ir kuria Taline. Labai konceptualus, labai ironiškas, labai profesionalus, labai estetiškas.
Labai nekalbus.
Lietuvoje parodas rengia labai retai.
2013 m. laimėjo Gran Prix galerijos „Meno niša“ surengtame konkurse. Prizas – asmeninė paroda toje pačioje galerijoje 2014 m. Nebuvo kur dėtis. Todėl kovo 20 d. 18 val. „Meno nišoje“ atidaro parodą „Grand Free“.
Paprastai dirba drauge su Mari Relo-Šaulys. Šįkart savo darbus eksponuoja vienas.
Adolfas Šaulys naudojasi menininko privilegijomis. Laisve nuo darbo tam skirtomis valandomis. Laisve neturėti viršininko. Laisve rinktis gyvenamąją vietą, darbo vietą, atostogų laiką ir darbo laiką. Laisve neturėti socialinių garantijų ir pensijos. Laisve daryti ką nori ir už tai negauti nei baudų, nei pinigų. Laisve kalbėti arba tylėti.
Viso to (ir dar daug kitų laisvių) rezultatas – instaliacija, kurią Adolfas Šaulys pristato „Meno nišoje“. Instaliacija iš netikėtu būdu jungiamų, tačiau anaiptol ne beprasmių komponentų. Ką visa tai reiškia?
„Kuo mažiau žinosi apie meną ir menininkus, tuo sveikiau bus pačiam“, sako autorius. Tačiau pamatyti – būtina.